Gruodžio 9 dieną buvo prabėgę lygiai metai, kai V. Ušackas sėdi užsienio reikalų ministro poste, ir nelabai gausiai susirinkę studentai galėjo paklausyti, kaip pats diplomatijos vadovas vertina nuveiktus darbus bei įsivaizduoja Lietuvos užsienio politikos kryptį.

Gailėtis pavėlavus pasirodė neverta – visą pasakytos kalbos tekstą galima rasti čia. Iš tos dalies, kurią suspėjau išgirsti, labiausiai įsiminė eilinis reveransas žydams.

Priklausau kartai, gimusiai jau po Antrojo pasaulinio karo baisybių, kuri negali būti kaltinama, tačiau privalo nuolat kelti šį klausimą.

Amžina kaltė yra jėga. Neturiu ką pridurti. Turbūt lietuviai žydšaudžiai pasmerkė mus visus klajoti atgailos dykumose kur kas ilgesniam laikui nei 40 metų.

Iš kart po kalbos Ušackas buvo paklaustas tipinio nepatogaus klausimo: ko nepavyko padaryti? Atsakymas nebuvo netikėtas. Nepavyko užsitikrinti energetinio saugumo, nepavyko pasiekti didesnės paramos tolimosioms misijoms (Irakas, Afganistanas), nesulaukėme esminio lūžio santykiuose su Rusija (nors tam tikrų ženklų jau esama).

Ramūnas Vilpišauskas, diskusijoje atlikęs moderatoriaus vaidmenį, pakvietė pasisakyti profesorių Evaldą Nekrašą, kuris prisiminė diskutavęs su ministru dar šių metų sausį LRT studijoje. Užsienio politikos kryptis tuomet buvo kitokia, nei dabar, nes prezidentavo Valdas Adamkus.

• Apskritai E.Nekrašas 2004-2008 metų Lietuvos užsienio politiką vertina itin nepalankiai, o ypač siekį tapti neapibrėžto regiono lydere. Atsisakius šio perdėm ambicingo siekio, tapo lengviau bendrauti su kitomis šalimis.
• Teigiamai buvo atsiliepta apie tai, kad per metus Lietuva (beveik) nebandė blokuoti ES sprendimų, ėmė dominuoti nebe į Rytus, o Vakarus orientuota politika.
• Investavimas į tokius neperspektyvius politikus kaip Juščenka, neturėtų būti vykdomas.
• Ne per geriausiai buvo atsiliepta apie Rusijos ir Lietuvos santykius. Anot Nekrašo, kol kas nėra beveik jokių požymių, jog Rusijos vidaus bei užsienio politika keisis; Rusija dar bent keletą metų bus putiniška. Sušvelnėjusi Lietuvos retorika su šia šalimi kol kas neduoda apčiuopiamų rezultatų.
• Viena iš dabar Lietuvai kylančių grėsmių, kurias mato Nekrašas, yra galimybė, jok „PKN Orlen“ perleis „Mažeikių naftos“ akcijas rusiškam kapitalui už galimybę gauti teisę eksploatuoti naftos telkinius Rusijoje.
• 2004-ais metais, priėmus Lietuvą į ES, mūsų šalis buvo matoma kaip galimas JAV Trojos arklys, kurio pagalba amerikiečiai gali įsiskverbti į Europos tvirtovę. Dabar atrodo, jog daug realesnis variantas, kad Lietuva taps Rusijos placdarmu skverbiantis į Europą. Lietuva vėl atsiduria ES ir Rusijos interesų sankirtoje.
• Buvo paklausta, ką Lietuva, ministro nuomone, laimi ir pralaimi dėl Lisabonos sutarties? Ar labai mažą užsienio politikos patyrimą turinčio žmogaus išrinkimas ES prezidentu nesutrukdys ES tapti svarbiu globalinio žaidimo veikėju? Ar toks prezidentas nebus tiesiog galimybė ES politikoje ir toliau dominuoti Sarkozy ir Merkel?
• Ar ministras nemano, kad NATO sutarties penktas straipsnis neveiktų, nes nėra sudarytų narių gynybos planų?

V.Ušackas nusprendė pradėti atsakinėti nuo paskutinio pastebėjimo.

• Nekrašo prielaidą, jog gynybos planų neturėjimas gali reikšti galimą sutarties penktojo straipsnio neveiksnumą, paneigia, nes planų turėjimas negarantuoja saugumo. Gyvenime viskas dažniausiai vyksta kitaip, nei numato planai. NATO atgrasymo principas patikimai veikia jau 60 metų ir tai reiškia, jog saugumas yra užtikrinamas. Mums patiems reikia įtvirtinti svarbiausią Lietuvos strateginę partnerystę su JAV; reikia prisiminti, ką sakė Bušas – „Lietuvos priešai yra ir JAV priešai“.
• Ministras sako, kad kaip tik yra gerai, jog išrinkti ES vadovai yra nežinomi, nes mažesnės valstybės turės daugiau galios pasiūlyti įvykdyti savo iniciatyvas – reikia žiūrėti į tai šiek tiek savanaudiškai. Po susitikimo su ES prezidentu jis susidarė labai gerą ir malonų įspūdį. Ušackui jis sakė, kad ES nėra valstybė ir jo pareiga yra derinti 27 valstybių interesus. Svarbi šalių vienybė.
• Apie „PKN Orlen“ ir Rusijos galimybę sudaryti barterinius mainus dėl telkinių eksploatavimo Rusijoje. Kol kas tokius mainus patvirtinančios informacijos nėra.  „Aš niekad nelaukiu stebuklų, ir jų neįvyks“, – sako ministras. Nelabai supratau, ką jis turėjo omeny, matyt kažką praklausiau.
• Ušackas kaip tik buvo Maskvoje, kai Medvedevas paskelbė savo pranešimą apie stalinizmo nusikaltimus. Jo šiandieninis pranešimas vėl rodo naujus signalus: „Norėčiau, kad santykiai su Baltijos šalimis būtų geresni.“. Ar šie signalai taps tendencija, bus matyti ateityje. „Mes tokius signalus priimame ir sveikiname ir signalizuojame atgal“, – sako ministras (beje, čia galit paskaityti kitokią nuomonę). Lietuva pasisako už Rusiją, kuri gyvena su savo kaimynais taikingai ir tikisi, kad pavyks sukurti racionalius santykius. Daug čia lems ir bendra ES politika Rusijos atžvilgiu.

Baigęs atsakinėti į Nekrašo paliestus klausimus, Ušackas gavo šiek tiek klausimų iš publikos.

• Išgyvenimas krizės akivaizdoje. Kaip URM išgyveno šiuos sumažinimo metus? Kokios sritys užsienio politikoje labiausiai kentėjo dėl finansavimo sumažinimu?
  • „Gyvename kaip gyvename. Ką padarysi, turime solidarizuotis su LT piliečiais ir verslu. Sumažinimas kerta, turiu tai pripažinti.“, – sako ministras. Dar sako, jog mažintojai turi suprasti, kad reprezentacinės išlaidos nėra vien tik vyno gurkšnojimas.
• Ar pradėtas Lietuvos verslininkų interesų aktyvesnis gynimas ir atstovavimas užsienyje nesutrukdys URM’ui likti gana nepriklausomu?
  • Valstybė turi dirbti partnerystėje su verslu. „Darysime tai skaidriai, viešai, neatstovaudami kažkurios vienos grupės interesų.“
• Ar nevertėtų labiau bendrauti su Latvija, Estija, taip pat su kitomis Šiaurės šalimis? Kodėl nėra Lietuva neturi aiškios pozicijos šių šalių atžvilgiu?
  • Ministras pralinksmėja, išgirdęs šį klausimą. „Mes neišvengiami draugai, bičiuliai ir partneriai. Mes esame kaip šeima. Susitinkame prieš, po ir per kiekvieną ES ir NATO susitikimą.“ Tikrai nėra taip, kad Lietuvai būtų nusibodę bendrauti su šiomis šalimis. Kas mus skiria? Lietuva yra Baltijos šalių pietinė valstybė. Nuo kitų valstybių mus skiria religija. Taip jau yra, kad labiausiai susiję esame su Lenkija. Bendra istorija, religija, panašus interesas. Šiaurės regionas labai svarbus mums ekonomine prasme. Mes jau esame jų ekonomikos dalimi dėl skandinaviško kapitalo bankų Lietuvoje. Didžiausios investicijos ateina iš tų kraštų. Ateityje turime išlaikyti bendradarbiavimą su Lenkija, tačiau taip pat turime išplėsti bendrumą ir su Šiaurės regionu. Turime drauge įtakoti ES ir NATO pozicijas. Šalys į rytus nuo mūsų yra natūrali niša, kurioje galėtume reikštis.
• Klausimo užduoti atsistoja Virgis Valentinavičius. „Taip patarėjau, klausau jūsų.“, – linksmai sako Ušackas. Salė juokiasi, turbūt vienintelį kartą per visą susitikimą. Beje, kone visą laiką naujai iškeptas premjero patarėjas vis lankstėsi prie kažkokio greta manęs sėdėjusio jaunesnio kostiumuoto biurokrato (spėju iš šalia jo padėtos šūsnies URM popierių), nuolat maigiusio BlackBerry telefoną, ir jam lyg ir komentavo Ušacko pasisakymus.
  Klausimus užduoda tokius: Kaip sekasi susitarti su Prezidente, Seimo užsienio reikalų komitetu? Kaip gali paveikti Lietuvos būsimą pirmininkavimą ES 2013 metais dabar atsiradusios naujos pareigybės? Ar nėra šio pirmininkavimo devalvacijos pavojaus?
  • URM ir prezidentūros bendradarbiavimas glaudus ir abipusis. Minčių tėkmė yra užtikrinta. Su Seimo komitetu taip pat bendradarbiaujama, jam atsiskaitoma, išklausoma jo nuomonės. Vis tik kalbant apie bendradarbiavimą su komitetu ministro balse aiškiai jaučiama ironija ar panašiai. „Tai kaina, kurią mokame už demokratija, tai jos džiaugsmas.“, – sako jis. Kaip tik tądien po diskusijos Ušackas turėjo važiuoti į Seimą komiteto reikalais.
    Kaip gali paveikti Lietuvos būsimą pirmininkavimą ES 2013 metais dabar atsiradusios naujos pareigybės? „Nežinome, nežinome. Net ir Ispanija nežino. Greičiausiai dar pusmetį bus formuojamos tradicijos ir taisyklės ir Ispanija pirmininkaus, kaip įprasta. Nieko nėra aiškaus, kas bus vėliau, išskyrus tai, kas numatyta Lisabonos sutartyje.“ Vietoje vieno trejetuko, kuris atstovaus ES užsienyje, bus du trejetukai. Vieną iš jų sudarys trijų ES pirmininkaujančių šalių (esamosios ir dviejų būsimų, jei teisingai supratau) lyderiai. Tai paskatins šalis bendradarbiauti, o ne lenktyniauti pirmininkavimo metu surengtų summit’ų skaičiumi.
• Klausimas dėl dujų vamzdžio jūros dugnu.
  • Lietuvos pozicija yra neigiama dėl aplinkosauginių aspektų. Jei būtų pastatyta atšaka į Karaliaučių, mes būtume dar labiau priklausomi nuo Maskvos. Lietuvos interesas yra turėti patikimą  energijos tiekėją, o taip pat ir alternatyvų.
• Afganistanas
  • Lietuva sveikina JAV sprendimą siųsti daugiau karių, dėti akcentą ties socialiniais projektais. Ušackas sako savo akimis matęs tokių projektų naudą, taip pat ragina nustatyti konkrečius terminus. Lietuva nenumato papildomų karių siuntimo ir tikis, kad JAV skiriami papildomi resursai kaip tik padės Goro provincijos padėties pagerinimui.  Bendraujama dėl paramos Goro provincijai ir su kitomis šalimis: Japonija, Azerbaidžianu.
• Klausimas dėl konsulatų darbo užsienio šalyse. Ar egzistuoja URM strategija dėl globalios Lietuvos kūrimo? Kaip išsaugoti žmones, kurie išvažiuoja? Ir nebūtinai šalyse, kur lietuvių daugiausia, o, pavyzdžiui, Suomijoje.
• Abipusės pagarbos principu kuriamas bendradarbiavimas yra svarbiausias. Turime susitaikyti su realijomis, kad gyvename laisvame pasaulyje, kurio mes norėjome, kurio norėjo mūsų tėvai, kurie to padaryti (emigruoti ten, kur trokšta) negalėjo. Turime tuo džiaugtis. Dabartinėm sąlygom lietuvis gali prisidėt prie Lietuvos kūrimo nebūtinai gyvendamas Lietuvoje. Svarbu, žinoma, stiprinti ryšius. Vis tik niekas už lietuvius užsienyje nesusiburs, jei jie patys nerodys iniciatyvos. Ministras pasakoja matęs, kaip iš pradžių iniciatyvos nerodę žmonės vėliau susiburia.
  URM pareiga yra grįsti santykius pagarba beigi sudaryti sąlygas grįžti į Tėvynę. Ušackas pateikia pavyzdžių sugrįžusių lietuvių po mokslų UK ir dabar sėkmingai dirbančių Lietuvoje (Mykolas Majauskas ir kt.). 110 lietuvių grįžta dirbti atidaromame Barclays  centre Lietuvoje. Beje, patys užsienio lietuviai ir padėjo šiam bankui ateiti į LIetuvą.
• Moderatorius pranešė, kad atėjo laikas paskutiniam klausimui. Santykinai ilgai (turint galvoje susirinkusių žmonių kiek) niekas nepakėlė rankos. Galiausiai klausimas atsirado: koks Lietuvos požiūris į Turkijos narystę ES?
• Buvo tikrai keista, kad ministras atsakė labai trumpai. Požiūris teigiamas. Turkija yra labai svarbi Europai šalis, kuri veda derybas su ES jau kelis dešimtmečius.

Vygaudas Ušackas palinki gražių Kalėdų. Viskas baigiasi.