Atrodo, kad autorė kažkaip pamiršo, kad teprabėgus 2 metams po stovėjimo prieš sovietinius tankus mes ėmėm ir išsirinkom pirmuoju Prezidentu Algirdą Brazauską. Kurio komunistinė veikla buvo ne periferinė, o esminė, t.y. jo veidą visi nuolat matė per TV ekranus, jis buvo pirmasis komunistų partijos sekretorius, t.y. aukščiausias Lietuvos tarybinis pareigūnas. LTSR aukštose pareigose jis dirbo ~25 metus. Prezidento rinkimuose jis laimėjo ne prieš bet ką, o tiesiog romantika, tarpukariu dvelkiančią figūrą – Stasį Lozoraitį. Dar metais anksčiau (taigi, tik po metų nuo kruvinų sausio 13 įvykių) to paties Brazausko vadovaujama LDDP didžiule persvara laimėjo rinkimus. Tai kaip čia taip? Ar ir tada žmonės buvo viską užmiršę?

Milda, puikiai žinau, kad tas logotipas yra visiškai netobulas, tačiau neturėjau laiko terliotis (galų gale nesu fotomanipuliacijų specas). Svarbiausia perduoti emociją paveiksliuku.
Dėl įžvalgų vienpusiškumo. Taip, tikrai vienpusiškos, bet aš ir nesiorientuoju į apžvalginių žurnalų straipsnius, aš tik pareiškiu asmeninę nuomonę, o tai daryti galima ir vienpusiškai. Nagrinėti klausimus iš įvairių pusių yra žurnalistų darbas. Gal vieną dieną ir teks. O kol kas…

Dėl žiniasklaidos. Iš tikro yra atvirkščiai, pagrindinės žiniasklaidos grupės yra arba labai priešišikos (Respublika) arba santūriai priešiškos (LR). LRT turbūt labiau palanki. Visa kita yra mokama reklama. Nematau masinio žiniasklaidos palaikymo, greičiau atvirkščiai.

Juozaičio pavardė man irgi kelia klaustuką. Neatsiranda kas jos arba Juozaičio paklausia tiesiai. Tačiau tai ne jos, o žiniasklaidos problema.

Žodžiu, tai, kad jos populiarumas yra dirbtinai suformuotas „sistemos“, yra spekuliacija. Pati „sistema“ yra spekuliacija. Tačiau antigrybauskaitiška isterija yra labai įdomus ir daug pasakantis faktas. Kodėl jums nepanagrinėjus šio reiškinio? Kas už to slypi? Kas sumokėjo? Kam nenaudingas D.G. atėjimas į valdžią?

Kitas dalykas, sakote „Nebalsuokite už D.G.“ Užsiiminėjate neigimu. Būtų gerai, kad ką nors teigtumėte ir parodytumėte už ką reikia balsuoti :)

Apie miglotą biografiją. Asmeniškai man žmogaus, kuris tiek metų praleido Rusijoje, studijuodamas partinėje mokykloje, niekada neatrodys švari.
Kažkaip man toks vaizdas yra susidaręs (gal čia stereotipas?), kad tokiose mokymo įstaigose padorūs žmonės nesimokydavo.
Mano senelis kažkada buvo išvežtas į Sibirą. Jo svajonė buvo tapti žurnalistu arba diplomatu. Žinote, kuo jis tapo? Elektros inžinieriumi. Sakė, kad stojo ton specialybėn, nes ten buvo mažiausiai šlykštaus komunizmo.
Gal galite duoti kokių nuorodų, kur būtų demaskuota „Grybauskaitės diskreditavimo kampanija“?

Stepai, ačiū už labai ilgą komentarą.
a) aš nežinau, kodėl nekandidatuoja tokie žmonės, už kuriuos norėtųsi balsuoti. Gal bijo, kad nepavyks? O gal mato, kad čia kaip vanagai kapojasi žiniasklaidos bosai (galios laukai ir visa kita) ir bijo net snapą įkišti, nes pervažiavus viešosios nuomonės volui neliks nieko kito kaip emigruoti?
b) Ilgai skaitau lietuvišką žiniasklaidą ir netikiu jos sąžiningumu. Kažkaip nesijautė tarp žmonių tokio labai didelio reikalo matyti straipsnius apie D.G. Bet jų buvo (net daugiau negu apie tą iškrypusį austrą, apie kurį su pasimėgavimu visi rašė galybę laiko). Kam tai naudinga?
Dar galėčiau pasakyti, kad jos veikla EK, mano nuomone, kaip tik iki šiol yra gan menkai panagrinėta. Daugiausiai buvo jos nuomonė apie vidaus politiką, apie LT vietą ES.
c) dar nežinau, už ką balsuosiu. Galvoju arba sugadinti biuletenį, arba balsuoti už patį netinkamiausią kandidatą. Jei, tarkim, dabar išrinktų kokį Jezerską (kalbantį su šešiamečio vaiko rišlumu…), po penkių metų galbūt pavyktų išvysti normalius rinkimus.
d) Nesutinku iš esmės. Su tokiu mąstymu turbūt ir dabar sedėtume Lenkijos ar Rusijos sudėtyje.
„Ar jie turi pakankamai patirties? No fu*ing way.“ Ne patirtis yra svarbiausia, o tikslai ir pasiryžimas juos pasiekti. Na, bet čia turbūt tik mano jaunatviško maksimalizmo išraiška.
Jei dabar subalsuosiu už tinkamiausią kandidatą, tai visai nereiškia, kad tai atneš geriausius rezultatus šaliai ateityje.

Tai aš vat ir mąstau…

a) Dėl fasadinės demokratijos. Situacija atrodo panašiai, tačiau visi laisvi kandidatuoti. Kodėl tiek daug kandidatų atrodo iš esmės netinkami? Kodėl to nedaro asmenybė, neturinti jokio sovietinio dūmo virš savo galvos? O gal čia retoriniai klausimai..?

b) Dėl to, kad apie DG buvo daug rašyta ir šnekėta nuo „senų senovės“. Taip, apie ją buvo šnekama senokai, dar kai prezidentu nekalbėjo. Kartais tokią galimybę užsimindavo, ir žmonės labai palankiai ją vertino. Bent pagal apklausas. Gali būti, kad taip buvo ruošiama dirva sekmadienį vyksiantiems rinkimams? Gali būti, kad DG yra slaptas agentas, atėjęs ? Lietuvoj juk populiarios konspiracijos teorijos…

Kitas klausimas, kodėl apie ją buvo (ir yra) šnekama. Iš visų dabartinių prezo kandidatų, aš apie ją vienintelę metus kitus prieš rinkimus buvau teigiamos nuomonės. Dėl to, ką ji šneka (žinau, tai menkas pagrindas – darbai svarbiau), ir dėl to, ką ji dirbo (EK komisate – blogų nuomonių ar skundų apie ją nebuvo). Porą metų prieš plačiai linksnuojamą didžiąją K Dalia įspėjo visus dėl nekilnojamo mokesčio būtinumo. Ar tai būtų padėję mums išvengti turėti mažiau problemų su bankais? A kas ten žino. Pas mus įdomi ekonomikos forma. Bet faktas, kad tai būtų buvęs teisinga sprendimas. Ir t.t.

A, taip, čia dar būtų galima pridurti dėl to, kaip vienas kažkurio puslapio komentatorius apkaltino DG tuo, kad nesugebėjo sutvarkyti ES finansų ir dėl to pas mus didžioji K :) Dalis tiesos tame yra – dėl visko kalti žmonės ir viskam galima užkirsti kelią. Kitas klausimas, kokia dalis kaltės man tenka? Ir aš linkęs kaltinti bankus. Bet ne apie tai dabar…

c) Dėl populiaraus klausimo-teiginio, „ar yra *tinkamesnis*“? Iš visų kandidatų (http://www.lrprezidentas.lt/?q=node/46) aš matau tik du – DG ir A. Būtkevičių. Sakyčiau ne visai objektyvu (nors tikriausiai straipsnis ir turėjo būti subjektyvus) linksniuoti tik vieną kandidatą. Gal apie Prunskienę, turinčią garbingą Rusijos statusą? Ar apie Graužinienę, galinčia pasigirti… Hm, nuolankumu V.U.? Ir tikriausiai tuo, kad „Perki Graužinienę, gauni Viktorą už ją“? :D Arba tamstą kariškį Jezerską… O gal Mazuronį?

Deja pas mus balsuojama remiantis spekuliacijomis, taip pat nuomonė formuojama įrašo autoriaus Martyno minimu žiniasklaidos „nešvarumu“. Dažnai vyresni žmonės pasirenka tuos kandidatus, kurie primena jiems gerus laikus… Pvz. sovietmetį. Ir t.t. Šitai tinka, manau, kalbant ne vien apie prezidento, bet ir apie visus rinkimus iš esmės. Pvz – kas ką rimto žinot apie vyksinčių EP rinkimų kandidatus? :)

d) Dėl sovietmečio patirties, darbo su CCCP tarnybomis ir t.t.

Leiskit man nušviesti vieną: visi asmenys, galintys tapti prezidentu (atsižvelgiant į amžiaus cenzą), tikrai bus gimę sovietmečiu. Kadangi 40-su-trupučiu-mečiai nekandidatuoja, tai faktas, kad visi kandidatai sovietmečiu jau buvo darbingi.

Tarkime, kad žmogus yra gimęs ir augęs sovietinėje aplinkoje, yra veiklus ir aktyvus. Tad klausimas: jeigu jis nedalyvauja kažkokioje veikloje, ar tai reiškia, kad jis „priešinasi dabartinei situacijai, kuri neaišku kiek tęsis ir kaip įtakos visų gyvenimus“, ar tai paprasčiausiai reiškia, kad jis yra lepšis ir nesugeba iš savo aplinkos paimti tai, ko nori? T.y. yra silpna asmenybė?

Visi taip baisiai bijo sovietinės praeities! Boooo! Bet jeigu nenorime, kad žmonės su tuo susiję mus valdytų, turime rinkti ten negyvenusius asmenis (ar tuos, kurie priešinosi tai santvarkai). T.y. dvidešimt su trupučiu turinčius piliečius. Ar jie turi pakankamai patirties? No fu*ing way.

Nuo praeities nepabėgsi. Gali tik kurti ateitį, stendgamasis jai šiandien. Užbraukti gale DG ir palinkėti budrumo nepateikiant alternatyvų… Tai taip išeina – eiti, apkramtyti biuletenius ir išeiti?

Tai reiškia, „aš pasiduodu ir te kiti sprendžia už mane“. Pasirinkti geriausią iš blogiausių yra neteisingas posakis. Renkamės mūsų nuomone (ar kažkieno suformuota…) GERIAUSIĄ iš VISŲ KANDIDATŲ. Neklaidinkime publikos. Visi kiti „auksiniai kandidatai“, kurių, deja, nėra sąrašuose, vargu ar būtų išeitis.

Taigi ir aš pakartosiu… Per rinkimus būkime protingi. Ir balsuokime už savo pažiūroms ir širdžiai artimą kandidatą – ar tai būtų Dalia, ar Algirdas, ar Kazimiera. Tik įsitikinkime, kad mes žinome, ką renkame. Nes N metų turime kažką, kas nesikeičia…

Sėkmės.