Praeitą šeštadienį dalyvavau ISM atvirų durų dienose, nors ir neketinu ten studijuoti. Ėjau vadamas smalsumo ir noro palyginti su tuo, ką mačiau analogiškame renginyje VU bei Studijų mugėje 2009 Kaune.

Ar „Delfi“ komentarai neklysta? Ar tikrai ten studijuoja nemalonūs turčių tėveliai (dar žinomi kaip „auksinis jaunimas“)? Ar iš ten neišmeta netekšų, nes jie savo įmokom išlaiko universitetą? Ar ISMe kas antras dėstytojas – užsienietis? Ir t.t.

Visa tvora apkabinėta mėlynais ISM balionais. Pasitinka, parodo, kur registruotis, duoda programą, studijų bukletą, kortelę su užrašytu vardu. Malonu. Bet moksleivių susirinko nedaug – turbūt net pusės didžiosios ISM auditorijos neužpildė. Ant stalų liko daug išdalinti paruoštų kortelių. Matyt krizė bus nukirpusi trokštančių už studijas mokėti 11000 Lt per metus skaičių.

Renginys prasideda viena iš tų paskaitų, kurias galima vadinti „skaitau interneto svetainės ir PowerPoint skaidrių turinį“.

-ISM laimėjimai, turint galvoje tai, jog jis veikia dar tik 10 metų, neeiliniai,– sako pranešėjas.

Trumpai pristato studijų programas. Rodo išvažiuojančių pastudijuot į užsienį skaičiaus ir universitetų, su kuriomis sudarytos partnerystės sutartys skaičiaus grafikus. Augimas gražus, nieko nepasakysi. Tada šneka apie galimybę gauti dvigubą diplomą (tiksliau netgi du diplomus – vieną ISMo, kitą vieno iš dviejų Škotijos universitetų), jei ketvirtuosius programos metus studijuoji Škotijoje. Siūlomi du universitetai – Dundee (reitinguose gal ir nėra labai aukštai, bet toli gražu ne uodegoje. Kita vertus, sako, kad tie reitingai ne tiek jau ir daug reiškia) ir kažkoks visai negirdėtas neregėtas Edinburgh Napier. Šneka ir apie tarptautinius konkursus. Už mano nugaros sėdi keli ISM studentai ir kalbasi:

-Tu dalyvauji tuose konkursuse? 

-Ne, tai kad ten b**t už*isa.

Monotoniškasis pusvalandinis monologas pasibaigė ir atsitiktinai suskirstytos 3 grupelės, vedamos ISM studentų,  pradėjo ekskursiją po universitetą. Sąžiningai turiu pripažinti, kad interjeras mane tikrai sužavėjo. ISM buvusioje tabako gamykloje Kaune (o jų iš viso Kaunas turėjo net šešias) buvo įrengtas 1999 metais, bet atrodo, jog ten viskas visai šviežia. Koridoriai šviesūs, ant sienų meno kūriniai ir (skoningi!) papaišymai. Visiškas kontrastas tam, ką mačiau apsilupusiuose ir šešėlinguose KTU koridoriuose praeitą savaitę, kai žygiavau Elektonikos rūmuose daryti fizikos laboratorinį.  Auditorijos, kuriose lankėmės taip pat sutvarkytos kone nepriekaištingai. Žinoma, ten mūsų laukė ne vien sienos, baldai ir visokios žavios detalės, bet ir dėstytojai. 

Pirmasis jų buvo ekonomikos dėstytojas, gal kokių 35 metų. Merginos vėliau jį apibūdino panašų į tokį, kuris užmezga romanus su studentėmis. Toje pačioje auditorijoje dar sedėjo ir azijietis dėstytojas.  Mums jį pristatė angliškai. Azijietis (nepamenu vardo) čia dėsto jau keli metai. Turi meksikietiško, filipinietiško ir dar kažkokio kraujo (auditorija išsižioja iš nuostabos šitoj vietoj, azijietis šypsosi ir linkčioja). Apie profesinį išsilavinimą beveik nieko ir nesakė. Man pasirodė, jog jis turėjo pasijusti tarsi koks  zoologijos sodo eksponatas.

Ekonomikos dėstytojas sako:

–I think now we should switch to Lithuanian,– ir pradeda pasakoti savo istoriją.

Kaip jis susižavėjo ekonomika, kaip jis dvejojo rinkdamasis studijų kryptį, kaip jis savaite pavėlavo į KTU atvirų durų dienas, kaip jis dirbo gamyboj, kaip pradėjo dėstyti. Gerai, kad nebuvo visai monotoniškas. Po jo kalbos buvo galima užduoti klausimus. Geriausias buvo vieno vaikino. Jis dabar svarsto, kur jam geriau studijuoti ekonomiką: ISMe ar KTU. Nesileidžiant į detales dėstytojas pripažino, jog labai didelio skirtumo nėra, tiesiog ISMe vienas studentas gauna daugiau dėmesio, būnant ISMe lengviau susirasti praktiką, lengviau gauti vietą išvažiuoti į kitą universitetą pagal mainų programas. Bet tai tik malonios detalės. Apskritai, tokių malonių detalių (bet neesminių) ISMe apstu. Kad ir tie patys balionai ant tvoros. Arba lankstinukas.

Atrodytų, jog niekuo neypatingas. Bet štai pasižiūri į galą ir pamatai gerą įvaizdį formuojančią  smulkmenėlę:

Panaši smulkmenėlė laukė nuėjus į kitą auditoriją, kurioje buvo pristatoma Ekonomikos ir politikos studijų programa. Visą laiką tyliai grojo raminanti foninė muzika. Dėstytojas pasakė tai, ką ir turėjo pasakyti – ši dar tik vienerius metus siūloma studijų programa labai perspektyvi ir populiari. Kažin ar ko nors kito ir buvo galima tikėtis, juk ekonomikos ir politikos konkursai vieni didžiausių. Galėtų padaryti Teisės ir vadybos ir ekonomikos ir politikos programą tai pretendentų su šautuvu neatsigintų. Tik yra viena problema – Lietuvoje įstatymiškai neįteisinta galimybė gauti trandisciplininių dalykų diplomą, taigi baigęs Ekonomiką ir politiką studentas gaus tik ekonomikos bakalaurą. Atsakymas į klausimą, ar bus galima po to studijuoti magistrą susijusį su politiką, jei gausi tokį diplomą, per daug nepaguodė – „turbūt taip“. Buvo atvažiavę du šios programos studentai iš Vilniaus ir sakė, kad yra labai patenkinti.

-O nebuvo taip, kad jūs pirma bandėt stoti į TSPMI, bet neįstojote ir tada nusprendėt, kad tiks ir ISM? 

-Ne. Aš iš pradžių galvojau studijuoti VU tikrai, bet po to, kai išgirdau apie naują ISM programą, tvirtai nusprendžiau pirmu numeriu stoti į ISM. 

Na, tikėkimės, kad taip ir buvo. 

Po to mūsų grupei teko aplankyti biblioteką, nes kitos grupės užtempė susitikimus su dėstytojais. Įėjęs nemaloniai nustebau – ji tikrai labai maža, turbūt joje maždaug du kartus mažiau knygų, nei mūsų gimnazijos bibliotekoje. Stovi trys kompiuteriai. Bibliotekininkė sakė, kad šią vasarą žadama biblioteką išplėsti.

-Aiiii, aš tai čia retai užeinu,- žvengdamas sako vienas iš vedlių. 

Tada papasakoja, kad „ISM neįmanoma nusižiūrinėti“. Jis bandęs, bandė ir daug kitų, bet niekam nėra pavykę. O nusižiūrinėjimo patirties jis tikrai turi nemažai, mat vidurinėje „nusirašinėdavo viską“. Brandos atestate buvo vien tik devynetukai ir dešimtukai, tačiau nė vieno egzamino neišlaikė virš 50%. Štai tokia ten publika… Įdomiai pasakojo apie dar vieną privalumą ISM – čia pirmakursiams nėra fizinio lavinimo pamokų, taigi rytais jie „stovi, rūko ir žvengia iš begiojančių Romerio fakulteto policininkų“. Žavu. Bet geriau jau nerūkytų, o ką nors paskaitytų, mat, anot mūsų grupės vedlių, per pirmą kursą iš ISM iškrenta apie 40% studentų.

Antrasis vedlys turėtų būti ketvirtakursis, bet jį vis palieką kartoti kurso, taigi dabar jis dar tik antrakursis. Beje, jis buvęs Studentų atstovybės viceprezidentas. 

Studentų atstovybėje irgi buvom, ten nieko ypatingo. Parodė filmuką, vieną iš tų, kuriuose groja muzika ir sudėtos žmonių nuotraukos. Dažniausiai jie įdomūs tik tuomet, jei pažįsti ką nors iš esančių nuotraukose. Bet bent jau gera muzika parinkta buvo… Taip pat ten stovi teniso stalas, kurį atstovybei padovanojo vienas dėstytojas, kartais užeinantis pažaisti su studentais.

Save jis pristatė kaip patį pirmąjį ISM dėstytoją. Jis moko matematinės analizės ir dar kažko. Atrodė vienas iš tokių žmonių, kurie nėra linkę kam nors nuolaidžiauti. Sakė, kad kaip kūnas sudarytas iš kietų ir minštų audinių, taip ir studijos turi būti sudarytos iš kietų ir minkštų dalykų. Matematika – vienas kietųjų, taigi apsieiti be jos negalima. Dar šiek pašnekėjo „minkštojo“ dalyko – vadybos – dėstytoja apie komandinį darbą, jo svarbą gyvenime ir jo praktiką ISMe.

Paskutinė vieta, kurioje buvome – kūrybinė auditorija. Joje kaip pasirenkamasis dalykas dėstomas kūrybiškumas. Dėstytojas (tai jam tik šalutinė veikla, pagrindinė – tapyba), kalbantis taip tarsi būtų ne visai iš šio pasaulio , papasakojo apie tai, kas yra menas, genijus, šedevras, mėšlas, apsišaukelis. Aiškindamas visą tai kartu dar ir piešė kažkokią itin painią diagramą ant lentos. Toks ir turi būti tikras menų dėstytojas. O darbų pavyzdžiai auditorijoje buvo tikrai labai gražūs, pats dėstytojas sakė, kad jie beveik profesionalūs). Uždaviau klausimą, ar galimą išmokti kūrybiškumo – juk tai turėtų būti įgimta. Iš ilgo atsakymbo buvo galima suprasti, kad ne, tačiau savyje galima atrasti netikėtą talentą arba bent jau pabandyti kūrybos dėka pradėti žvelgti kitaip į kasdienius dalykus.

Grįžus į didžiąją auditoriją laukė stereotipinė kalba „jūs pasieksit savo svajonę bla bla bla“ ir lėktuvėlių su užrašytais siekiais skrydis. Pabaiga. 

Trumpa išvada: DELFI komentatoriai teisūs.