Stovėjau stotelėje ir laukiau troleibuso. Įprasta.

Užmečiau akį į stotelės reklamos stendą ir susinervinau. Neįprasta. Paprastai reklamos net nepastebiu. Nei internetuose, nei gatvėse, nei žurnaluose. Ji tarsi kokie debesys danguje – plaukia ir tiek. Debesys – sau, tavo gyvenimas – sau. Atkreipi dėmesį tik kai neturi ką veikti arba kai pradeda lyti.

Bet artėjančio „Be2gether“ plakatas užkabino.

Ar jūs mąstote taip pat kaip šio festivalio rengėjai? Ar tikrai žmogus yra gyvuliškos prigimties daiktas, tik ir laukiantis progos ištrūkti iš civilizuotos visuomenės (gi tokios žvėriškai priešingos jo vidiniam gyvuliui) ir prisigerti iki sąmonės užtemimo? Prisižiūrėjau pakankamai sočiai tokių „išsilaisvinusių“ ten savanoriaudamas prieš porą metų, o savanoriaudamas šiemet gyvulžmogių tokių reklamų dėka turbūt išvysiu dar kokius du kartus daugiau.

Įdomu, ar šiais metais valdžia ir vėl rems B2G. Jei taip, tai turėtų atidžiau prižiūrėti, kokią žinią į viešąją erdvę skleidžia festivalio reklamos. Konservatoriai tokios žmogaus sampratos remti tikrai niekaip neturėtų. Liberalai – galbūt, bet ne konservatoriai.

***

Jei nėra liudininkų, tai nėra ir nusikaltimo – vienas iš šūkių, apibrėžiančių išlaisvinusių savo vidinį gyvulį žmonių požiūrį į aplinką. Požiūrį, vedantį šalį į pražūtį.

***

Beje, nuo vakar Vilniaus ir Kauno stotelėse galite išvysti ne tik gyvuliškąją žmogaus sampratą pasiūlančius B2g plakatus, bet ir apie Ateitininkijos šimtmetį pranešančius plakatus. Smagu.

(spauskit ir pamatysit pilną dydį)

***

Vaikštinėjau RIMI. Grojo ramus šitos dainos remiksas.

Graži daina, bet pagalvojau, jog visai įdomu būtų išgirsti klasikos kada nors prekybos centre.

Bet ne kokios nors akcijos metu, kuomet apie tai jie varytų reklamą („Čiurlionio gimimo kažkelintųjų metinių proga kiekvieną terčiadienį „IKI“ ir „Ikiukas“ parduotuvėse geriausia XIX klasika! Apsilankykite!“ ar panašią), o tiesiog šiaip, nes PC dydžėjus taip užsimanė.

***

Naršydamas internete radau tokią citatą, priskiriamą Aristoteliui:

„The discipline of most of the students I am paid to teach is deplorable. They claim to forget their assignments, when in truth, they simply refused to do them. They do not want to learn, and I cannot instill that desire in them. Our nation is doomed.“

Tiesa, faktas, jog ją galėjo pasakyti Aristotelis iš tiesų labai abejotinas. Aš ir pats kažkaip abejoju, ar Aristotelis būtų mokęs už pinigus – tai juk būdavo sofistų darbas. Nepaisant to, citata labai tinkama šiems laikams, kai per tikrai įdomiai dėstomą konstitucinės teisės paskaitą auditorijoje tesėdi ~15 iš ~120 studentų.

***

Vakarai.