Aukštų asmenų pareiškimai apie itin šaltą Lenkijos – Lietuvos santykių stovį, jaunųjų lietuvos lenkų paliekami „Lietuva – tai Lenkija!“ tipo užrašai ant suolų lietuviškose Vilniaus krašto mokyklose, skandalingi šovinistiniai lietuvos lenkų politinių lyderių pareiškimai – visa ta negalėjo praeiti be atgarsio. Tačiau, garsams tolstant ir virstant aidais, didžiai susirūpinusiems abiejų pusių intelektualams apsikeitus mandagiais pareiškimais, o žiniasklaidai pamažėle apleidžiant intensyviai kelis mėnesius artą Lietuvos ir Lenkijos santykių lauką (lietuviams amžinai įdomus tik krepšinis), turime savęs klausti: o kas šioje padangėje bus toliau?

Ateitis iš tiesų pakankamai ūkanota. Ir ne tik aprimusių Lenkijos – Lietuvos santykių ateitis, bet ir multikultūralizmo ir nacionalizmo ideologijų įtaka tarptautiniams santykiams Europoje. Abi šios idėjinės srovės pastaraisiais metais gavo gerą dozę kritikos iš ES šalių vadovų , tačiau kažkokie nauji, visuomenių organizavimui skirti mąstymo bei veiksmo rėmai nepasirodo.

O gyventi reikia. Lietuva ir Lenkija viena nuo kitos niekur nepabėgo – kaip buvo, taip ir liko gulėti viena šalia kitos. Tik dabar greičiausiai gulės atsukusios nugaras, bent jau kurį laiką. Vargu ar Lietuvai tokia apatija bus naudinga, bet juk kartais didesnė nauda ateina iš sugebėjimo pastovėti už save nei iš aklo pragmatizmo.

Šį kartą stovėti Lietuvai pavyko gerai (galbūt padėjo ir šalyje mažėjantis girtavimas :) ). Pademonstruotas tvirtas politinis ryžtas eiti iki galo su padėtį Vilniaus krašte taisysiančiomis švietimo įstatymo pataisomis, nenusileista ir ties principiniu lenkiškų pavardžių klausimu.

O jau atrodė, kad nenusileisti neišeis – milžiniškos lietuvos lenkų parašų rinkimo akcijos; visais frontais daromas tarptautinis spaudimas (nuo Lenkijos parlamento narių pasisakymų iki kreipimosi į JAV generalinę sekretorę H. Clinton), apeliuojant į mįslingus tarptautinius standartus ir mažumų teises; netgi grąsinimas parduoti lenkiškam kapitaliui šiuo metu priklausančią strateginės reikšmės naftos įmonę Mažeikiuose – ko tik nebūta paskutiniu metu.

Gerai, kad šiaudų ugnis trumpai dega – „PKN Orlen“ ketinimai parduoti „ORLEN Lietuva“ blėsta, ES Teisingumo Teismas priėmė Lietuvai palankią logišką išvadą dėl pavardžių rašymo dokumentuose, o buvęs Lenkijos ambasadorius mūsų šalyje savo tautiečiams primena, jog Lietuva yra vienintelė pasaulyje šalis (be Lenkijos, žinoma), kur galima gauti visų pakopų lenkišką išsilavinimą. Galiausiai mūsų kaimynų premjeras D. Tuskas taria, jog lenkai „turi suprasti lietuvius“.

Taigi lietuviai šį kartą atstovėjo. Audra slopsta. Bet ryškių pragiedrulių kol kas irgi nesimato. Dvišalių santykių orus valdyti sunku, tačiau mums vertėtų pabandyti – nesinori visą laiką vaikščioti su skėčiu. Pradėti reikėtų nuo pradžių: konfliktus ne įšaldyti (panašiai kaip dabar), bet aptikti priežastis ir jas panaikinti. O Lietuvos – Lenkijos reikalų padangę iš esmės visada temdo debesys, kurie susikuria mūsų bendros istorijos skirtingų interpretacijų kalnyne. Šturmuoti šias uolas nedrąsu (neaišku, ką ten gali rasti) ir nelengva (reikia susitarti dėl abiejų šalių bendrų pastangų), bet reikalinga, jei norime kurti bendrus planus be šnairavimo vieni į kitus iš padilbų, jei norime drauge saulėkaitoje suvalgyti ledų, vietoje šauksmų apie vis užsižiebiančias etnines nesantaikas.

***

1Pew Research Center duomenys

Reklama

Dar prieš įstojant į universitetą apie šio filosofo paskaitas teko girdėti nemažai atsiliepimų, daugiausiai teigiamų. „Požiūrį pakeičiančios“, „dėmesį prikaustančios“ – tik pora iš daugybės epitetų, kuriais fakulteto studentai apdalina valandas, praleistas auditorijose su V.Radžvilu. Buvo smalsu – kas gi ten kitoniško ir įdomaus?

• Kai kuriuos temos atskleidžiamos iš netikėto požiūrio taško, ir tai labai užkabina.* „Viduramžiai nebuvo Tamsieji amžiai!“ Anot kelis sykius tai paskaitoje kartojusio dėstytojo, šis mitas buvo sukurtas Prancūzijos filosofų prieš Didžiąją prancūzų revoliuciją norint sumažinti Bažnyčios įtaką.
  Tam tikrais viduramžių periodais Europa buvo atsilikusi nebent dėl barbarų puldinėjimų, bet jei viduramžiai iš tiesų būtų buvę Tamsieji amžiai, tai nebūtų nei gotikinių katedrų, nei universitetų(kurių struktūra išliko iki šių dienų), nei Viduramžių renesanso, nei daug kitų dalykų. Apskritai, filosofijos prasme po viduramžių sekęs Renesansas buvo degradacija.* Šiuolaikiniai žmonės prietaringesni nei bet kada anksčiau. Prikurta galybė mitų, vienas jų – pažangos mitas. Pasak Radžvilo, pažanga neegzistuoja.

  * „Klaida – žinojimas apie dalykus, kurių nėra.“

• Dėstytojas šneka lėtai, su pauzėmis (tokia kalbėsenos maniera beveik visada padaro įspūdį, nes dėmesys išlaikomas daug lengviau, žodžiai atrodo kur kas svaresni ir labiau subrandinti).
  Kone visą laiką neskubiu žingsniu vaikštinėja po auditoriją. 
• Pasakojami dalykai, apie kuriuos nieko nežinojai arba niekados nebuvai susimąstęs.* Kas sakė, kad filosofija yra praktiškai nepritaikoma? Kad ji negali pakeisti pasaulio? Štai, pavyzdžiui, Markso idėjos lėmė šimtų milijonų žmonių likimą, netgi daugybės jų mirtį.
  Pašnekesiai prie kavos puodelio nėra filosofija, klysta taip manantys. Tai – kvazifilosofija.* Kodėl universitetuose vis menksta filosofijos reikšmė? Nes to siekia pozityvizmo – vienos iš trijų pagrindinių dabarties filosofijos krypčių – atstovai. Anot jų, filosofija neturi teisės egzistuoti, nes ji (kartu su religija) yra atgyvenęs mąstymo modelis.
  Filosofijos ir mokslo (tai skirtingi mąstymo būdai. Filosofija nėra mokslas) konfliktas tęsiasi jau šimtus metų.

  * Einšteinas buvo geras fizikas, bet labai ribotas žmogus.
  Mąstyti tik moksliškai yra kvailumo kelias. Šiuolaikinis mokslas siekia ne tiesos, o naudos. Tuo tarpu filosofija skirta pažinti tiesai.

  * Tikrovės  ribos priklauso nuo mūsų sąmonės ribų. Kiekvienas mūsų yra susikūręs savo tikrovę.

  * Tai, ko nematome, yra realiau nei tai, ką matome. Net ir mažas rankos judesys yra minties materializacija. Visi dalykai pirma įvyksta mentalinėje erdvėje.

  * Galvoti ir mąstyti – ne tas pats. Ne veltui beveik visose kalbose šie žodžiai yra atskiri. Mąstyti reikia mokytis ir tai yra sunku – būtų stebuklas, jei mokytis mąstyti nereiktų, nes net ir batsiuvys turi mokytis, norėdamas pagaminti gerus batus.
  „Jums tik atrodo, kad turite savo nuomonę, iš ji yra jums suformuota“

Štai penketas mano mėgstamiausių (rikiuotė atsitiktinė):

1. Oblius.blogr.lt

Nestrandartinės ir, mano nuomone, puikios karikatūros. Kad ir šita:

Karikatūra iš oblius.blogr.lt

Ar šita. Ir t.t.

2. Burgis.lt

KTUG direktoriaus B.Burgio tinklaraštis. Rašoma ten apie daug ką, dažnai galima rasti įdomių diskusijų komentaruose.

3. Racas.lt

Šis blogas, be abejo, labai gerai žinomas, tačiau negaliu jo nepaminėti, nes jame praleidžiu turbūt daugiausiai laiko. Puikios diskusijos komentaruose.

4. Gogelmogel.lt

Juokeliai, juokeliai, juokeliai…

5. Jasikonis.lt

Tiesiog gražios mintys.

—

Tikiuosi radote ką nors sau artimo.