Sunku tuo patikėt: kažkada stotelėse nekabėdavo tvarkaraščiai. Bičams nebūdavo ko spardyti, močiutėms ir seneliams – į ką vis žvilgčioti suraukus antakius ir primerkus akis, o troleibusai vis tiek važiuodavo vienas po kito ir tiek.
Tada sumontavo tuos, kaip tuomet atrodė, kvailoko dizaino ruloniukus.
Dabar jau visi prie jų pratę. Dabar žmogus ateina į stotelę, pasukinėja plastmasinį ruloniuką [...]

Štai kokį efektą šio tinklaraščio lankomumui suteikia nuorodos paskelbimas Facebooke.

Socialiniai tinklai visų pirma yra reklamdavių norų tenkintojai, o tik po to vartotojų. Ne?
***
Paskutinė naktis. Drybsau sėdmaišyje, laptopas nešiojamasis kompiuteris ant kelių, aplink išsibarsčiusios knygos. Visai neblogai sekas, sakyčiau. Staiga „OpenOffice’as“ ima ir užlūžta. „Nieko baisaus“, – mąstau. Vis tiek visus pagrindinius dokumentus (o tuo metu [...]

Pirmadienis. Pusė aštuonių. Oras subjuręs, lynoja. Visą naktį beveik nemiegojau. Gerai, kad tiek nedaug teliko iki geografinio kelionės tikslo.
Sukinėjuos Strasbūro centre, vienoje iš tramvajų stotelių. Žmonių pilna, daugiausiai paauglių su kuprinėmis ant pečių ir muzika ausyse.
Man reikia nusigauti prie Europos parlamento. Turiu visą planą kompiuteryje, bet kuistis, traukti iš krepšio, jungti… paklausti daug įdomiau.
– Est [...]

Suprantate, kartais taip būna ir gyvenime, ne tik virtuvėje. Iš vienos pusės reikalas atrodo visai pakenčiamas…

…iš kitos netgi beveik patrauklus…

, tačiau viduje visas supuvęs ir sukirmijęs.

Artipilnis troleibusas. Šalia manęs stovinti storoka senstelėjus moteris (Lietuvoj įprasta jas vadinti bobomis) išsitraukia nedidelį kažkuo aprašinėtą popieriaus lapelį ir pasižymį jį tarsi tikrą bilietėlį tame senoviškame raudoname skylamušyje (šimtas metų, kai Kaune jų jau nebelikę). Aš net nespėjau susigaudyti, ką po galais ji čia daro, kai išgirdau:
– Laba diena. Kontrolė. Parodykite bilietukus.
Bilietuką, aišku, turėjau, [...]

Viena iš atogrąžiškai tvankių vasaros dienų Kaune. Su keletu kitų nelaimėlių sėdžiu žydrai išdažytame bjauriame Dainavos seniūnijos koridoriuje ir jau daugiau nei pusantros valandos laukiu, kol stora biurokratė pakvies užeiti į savo mistiškąjį kabinetą. Visiems laukiantiems reikia popieriaus gabalėlių su spaudais ir parašais – pažymų – ir visi mes niekaip nesuprantame, kodėl laukti [...]

Birštone savaitgalį dar buvo likę sniego ant slidinėjimo trasos, ir gana nemažai.

***
Šiam kurorte yra toks Vytauto parkas (tokio pat pavadinimo parkas yra ir Kaune, tik birštonietiškasis dar neprivatizuotas), jame stovi Vytauto Didžiojo skulptūra.
Jokūbonio skulptūroms būdinga vidinė ramybė, orumas, būtent šiuos bruožus galima įžvelgti ir „Vytauto Didžiojo“ skulptūroje, kuri tarsi byloja kunigaikščio besigėrėjimą ramiu Birštono kurortu.
(šaltinis)
Gaila, [...]

Po kokio mėnesio, manyčiau…   ;)