Studijuojant politikos mokslus tenka tikrai labai daug skaityti. Žinoma, ne visad perskaitau tiek, kiek reikia. Tiesą pasakius, retai perskaitau. Dėl to periodiškai save šiek tiek pagražiu.

Bet net ir perskaitymas toli gražu negarantuoja, jog kažką suprasi, jog rasi atsakymus. Kuo daugiau skaitai – tuo daugiau viskuo abejoji. O abejojantį ir višta nugali.

107
Tasai, kuris visas išvaikščiojo žemes,
Norėdamas ištirt abi būties gelmes,
Kažin ar apie šį pasaulį sužinojo
Bent kiek daugiau tiesos, negu jos žinom mes.

***

Sugrįžau į Kauną. Čia aš pastebėjau vieną labai keistą dalyką. Visi vaikinai ir beveik visos merginos čia vaikšto arba su džinsais, arba su treningais. Tarsi kitokios kelnės net neegzistuotu. Treningai arba džinsai. Džinsai arba treningai. Viskas. Iš kur atėjo ši kvaila mada?

Per paskutinius du ar tris mėnesius turbūt tik porą dienų buvau užsidėjęs džinsus. Kad jie apskritai net nėra gražūs gi.

Pradžioje „Levis“ džinsai buvo skirti darbininkų sluoksniui, tačiau ilgainiui jie išpopuliarėjo ir tapo turtingo bei kilmingo amerikiečio vyro atributu. Šiek tiek vėliau džinsus ėmė nešioti ir amerikietės moterys. Po II-ojo Pasaulinio karo „Levis“ džinsai užkariavo ne tik Europą, bet ir visą pasaulį.

Vikipedija

Manau, džinsams jau pats laikas prarasti savo prestižą.

Tačiau vis tiek – Kaunas yra mano Amerika.

***

Mano brolis žaidžia kompiuteriu, visai nemažai netgi. Aš jam sakau, kad iš to jokios naudos ir jokio linksmumo, nors taip kartais ir galėtų pasirodyti. Tai iliuzija.

Pasakoju, kad sėdėjau prie kažkokio žaidimo, kai prieš kelis metus Lietuvoje vyko vienintelis per paskutinis kelis dešimtmečius žemės drebėjimas. Man paskambino draugas ir netikėdamas tuo, ką sako, klausė, ar ir aš mačiau, kaip viskas sudrebėjo.

– Galvojau, gal man tik pasirodė, bet negali būti, – kalbėjo susijaudinęs.

Bet aš nieko nemačiau, nes tuo metu tiesiog buvau prie kompiuterio, kitoje realybėje. Jei ten būdamas gali pražiopsoti net žemės drebėjimus, tai iš tiesų gali ir viską, kas gyvenime yra svarbiausia, pražiopsoti.

Mano brolis žaidžia toliau. Matyt, aš prastas pedagogas.

***

Rinkodara iš esmės yra tai, kad restorano lankytojams turi sušerti jų pačių šūdus taip žaibiškai, kad jie nespėtų atsitokėti ir manytų jog gauna pirmarūšį maistą.

„X karta“

Kartais tikrai neįtikėtina, kokių dalykų gali pasiekti reklama. Telieka tik žavėtis, kokio didelio pasisekimo ir prieraišumo paauglių tarpe sulaukė „Coffe Inn’as“.

Kaip kokia pseudoreligija. Tiesa, panašu, kad patys „Coffe Inn’o“ įvaizdžio konstruktoriai šito toli gražu nevengia.

Taip pat ir su erotiniais elementais.

bei pašlovinimais…

Kaip ten bebūtų, kava pas juos tikrai skani.

***

Šiandien buvo pirmoji metų diena, kai lauke buvau su marškinėliais. Kaip šilta buvooo. Dar ir pirmoji metų diena, kai bėgiojau. Jėga.

***

Kartais pabandau mintyse paspėlioti, ar skirtingų profesijų atstovai mato pasaulį skirtingai. Manau, kad skirtingai. Kiekvienas iš jų nešioja kitokius akinius. Akiniai išryškina kokį nors dalyką. Ar esate kada nors kambaryje ieškoję, tarkime, raudono daikto? Turbūt pastebėjot, jog tuomet visi raudoni dalykai krenta į akį daug labiau nei kiti. Lygiai taip pat ir profesiniai akiniai išryškiną daiktus, reiškinius, netikslumus, su kuriais susiduria ir tvarkosi žmogus savo veikloje. Žiūrėdamas į aplinką su valytojo akiniais, matai nešvarumus, su ortodonto – kreivus dantis, su verslininko – laisvas rinkas, su kosmetologo – išbertą odą, su teisininko – pažeidinėjamus įstatymus, su batsiuvio – truputį „išsižiojusį“ batą ir t.t. O ką turėtų išryškinti politikų nešiojami akiniai? Neteisybę?