425 žodžiai ir 7 nuotraukos
Suprantate, kartais taip būna ir gyvenime, ne tik virtuvėje. Iš vienos pusės reikalas atrodo visai pakenčiamas…
…iš kitos netgi beveik patrauklus…
, tačiau viduje visas supuvęs ir sukirmijęs.
***
Šią savaitę pas mus bute šalta, nes pamiršau atsivežti iš namų šildytuvą. Pats kaltas, aišku, netyčia prie durų palikau išvažiuodamas. Bet nėra padėties be išeities: sklidinai pripili virdulį (ne daugeliui įprastą elektrinį, bet ant dujinės viryklės statomą metalinį su švilpuku ir pigia bjauroka plastmasine rankena), sulauki šaižaus švilpimo, nusineši į kambarį, atidarai dangtį. Lauki, kol oras sušils. Truputį padeda.
Be abejo, būtų geriau, jei langai būtų ne šimto metų senumo, bet yra kaip yra.
Tarp pluoštelio į pašto dėžutę sumestų reklamų, net trys skatina pasikeisti langus. Logiška, nes prieš šildymo sezono pradžią užklumpantis šalčio periodas tokiam raginimui labai tinkamas.
Įdomu, kokios skirtingos strategijos privilioti pirkėją pasirinktos. Pavyzdžiui, štai čia matote standartinę brošiūrėlę.
O žemiau – įdomus bandymas.
Olialia kola. Olialia ledai. Olialia kompiuteriai. Olialia bet kas.
Langų pirkimas dabar jau irgi gali būti seksualus.
Kitoj brošiūros pusėj yra spynų reklama.
Prie moters galvos galėtų būti nupaišytas burbuliukas su užrašu „Nusipirk raktą į mano širdį…“
Įdomu, ką fotografas sakė jai per fotosesiją.
– Imk raktą, gerai, dabar eik ten, prie durų… jo,jo biški praverk, gerai, tegul taip ir būna… Dar truputį arčiau, gerai… Dabar raktą prie burnos pakelk,– fotoaparatas paklaksi truputį, fotografas šneka toliau vis užfiksuodamas kokį kadrą, – O dabar nusišypsok truputį… ne, ne taip… su saiku ir paslaptingai geriau būtų.. ahaaa, puiku, biški akim pamirksėk, nu žinai, kaip blondinės, kad blizgėtų žvilgsnis.. šaunuolė, gerai!
***
Robinhudizmas – paprasto žmogaus troškimas turėti daug pinigų, kad visus juos galėtų išdalinti jų nusipelniusiems ir tada vėl nebeturėti.
***
Daug būna epizodų gyvenime, kurie tau primena, kad laikas bėga greičiau, nei manai. Galybės jų mes nepastebime, bet kai kurių praleist pro akis tiesiog nebeišeina.
Labai gerai tai supranti, kai draugas, su tavim smėlio dėžėj žaidęs ir kastuvėliais bei šaukštais dalinęsis, užsiaugina barzdą.
***
Kažkas sako, kad spausdinti laikraščiai jau tuoj tuoj ims ir išnyks. Bet dar net nespėjo išnykti piešiniai ant tvorų.
Tvora yra modernios olos sienų, ant kurių paišė urviniai, variantas. Facebooko siena – postmodernus variantas. Vis tik nei laikas, nei technologija neišsprendė kertinės problemos – kaip išvaduoti jas nuo visokio mėšlo.
Na štai, pavyzdys. Keletas kvizų pavadinimų:
- Ar mėgsti kasytis šikną?
- Ar tau patinka Cepelinai?
- Dievuli brangus, ar aš pošlas?
- How Sexy is your Zodiac Sign?
- Ant kiek tu dviratis?
- Koks tavo feodalinis statusas?
- Kuris taurusis metalas jus esate?
- Kokia tu lerva???
***
Ir Kaune, ir Vilniuje tas pats: antras troleibusas važiuoja dažniausiai, bet tau netinka.



3 de Lapkritis, 2009 at 14:51
Bet žinai, gal svarbiausia negalvoti, kad tas obuolys supuvęs. Kai negalvoji, tai ir širdies neskauda. Aišku, gali visą gyvenimą pravalgyti supuvusius obuolius (tubūt dauguma taip ir daro…) kriaušes ir slyvas. B.B. sakė, jeigu bent koks jausmas, kad nepatinka – reikia keisti čia ir dabar, nelaukti, nes savaime supuvęs obuolys nesupuvusiu nepasidarys. Išspjauti puvėsius ir nueiti pėstute gražiu keliu, vietoj to, kad važiuoti troleibusu ar autobusu :(
P.S. Tos reklamos tokios tragiškos. Dizainas tubūt nuo kokių 1992-ų metų nepasikeitęs, tik dar moksleives uždėjo :/ Olialia pasaulis, olialia gyvenimas, mėgaujamės, ką čia bepadarysi.
29 de Sausis, 2010 at 18:12
Taip tikrai- supuvęs ar nesupuvęs tas obuolys, kam rūpi? Svarbiausias dalykas yra tai, kad pajunti nusivylimą. Štai paimi obuolį, atrodo nieko, o viduje- fui… Ar taip nebūna su žmonėmis? Man kartais norisi spjauti į toleranciją ir pastatyti žmogų į savo vietą. Bet tas prakeiktas taktiškumas, senelių ir tėvų išugdyta inteligencija neleidžia to daryti. Kita vertus, gal ir gerai, paklausai, pažiūri ir….nueini.
Reklamų negaliu pakęsti. Visas išmetu net neskaičius, išskyrus „Select“ katalogą. Tas mane nuteikia pozityviai- ties kiekviena preke po tris šauktukus, visokie nykštukai, kuriuos gali įmūryti į medžius ir jie tau šypsosis, o jų akytės švies halogeninėm lemputėm… Labai linksma:) Vartau ir prisimenu Bidstrupo piešinėlius. Iš tikrųjų, jei reikia kokio daikto, turi pats ir ieškoti. Jei TO DAIKTO reikia iš tikrųjų.