Moderuosiu kitą savaitę renginį Vilniuje. Kviečiu!

*

Paskaita-diskusija

The State and the Church: distinction and collaboration

Public and private dimension of religion

su apaštališkuoju nuncijumi Lietuvai Luigi Bonazzi

Ketvirtadienį (05.03), 13:00, VU TSPMI (Vokiečių g. 10), 402 auditorija.

Renginys vyks anglų kalba. Trukmė – iki 90 min.

***

Visus, kurie dar neatrado ateitininkų tinklaraščio „Neliberaliai“, skatinu užsukt. Rašau ten dažnai, kartu su visu būriu įdomių autorių. Verta jūsų laiko. ♦

Taigi tu nusprendei išsitrinti „Facebook“ paskyrą. Sveikinu.

Tiesą sakant, tai padaryt itin paprasta.

Bet kažkur turbūt girdėjai, kad paspaudus ištrynimo mygtuką reikės laukti dvi savaites, kurių metu, jei tik vėl prisijungs prie socialinio tinklo, ištrynimas nebus atliktas ir paskyra atsinaujins. O gal net girdėjai, kad, esą, neįmanoma išsitrint. Nesijaudink, tai melas.

Jeigu tau

a) nepatinka toks „Facebook’o“ ideologinis teroras (mat susikurti ir pradėt naudot paskyrą gali iš karto, o ištrinti – ne)

arba

b) kyla abejonių dėl savo sugebėjimo būti pakankamai kantriu ir neprisijungt dvi savaites

patariu sekti šiomis paprastomis instrukcijomis ir išsitrint „Facebook’o“ paskyrą per 10 minučių. Be galimybės sugrįžti.

1. Atsidaryti „Word’o“, „Notepad’o“ arba kito teksto redaktoriaus langą.
2. Sumaigyt pirmoje eilutėje atsitiktinį raidžių derinį, pavyzdžiui, tokį: unajtmižnčdkęoūpsnmsičtjr
3. Nueiti adresu Inbox.lt ir susikurti ten el. pašto dėžutę. Kai reikės nurodyti slaptažodį, tiesiog du kartus įklijuoti (kombinacija CTRL+V) savo atstitiktinį raidžių kratinį. Atsakymą į „saugumo klausimą“ irgi įrašyt belekokį.
4. Prisijungti prie savo „Facebook’o“ paskyros.
5. Nueitį į šios paskyros nustatymus.
6. Pridėti savo naują ****@inbox.lt paštą prie savo kontaktų, kuriais „Facebook’as“ su jumis susisiekia. (į tavo el. pašto dėžutę bus atsiųstas laiškas, kur turėsi paspaust šio veiksmo patvirtinimo nuorodą)
7. Padaryti naujai pridėtą  ****@inbox.lt el. pašto adresą savo pagrindiniu el. pašto adresu „Facebook’o“ paskyroje. (vėl atsiųs veiksmo patvirtinimo laišką)
8. Ištrinti savo tikrą el. pašto adresą iš kontaktų, idant tavo paskyra būtų atsieta nuo tavo veikiančio pašto.
9. Jeigu paskyra dar susieta su tavo telefono numeriu, namų adresu, DNR kodu, tavo mama ar su dar kažkuo, tai visus šitus susiejimus nustatymuose reikia panaikinti.
10. Taigi dabar tavo paskyra susieta tik su ką tik sukurta el. pašto dėžute ir niekuo daugiau. Liko jau nedaug!
11. „Facebook’o“ nustatymuose reikia pakeisti prisijungimo prie savo paskyros slaptažodį. Į slaptažodžio laukelius vėl du kartus nukopijuojam antru punktu susikurtą atsitiktinį raidžių kratinį. Išsaugom pakeistus nustatymus. Teksto redaktoriaus langą su atstitiktiniu raidžių kratiniu uždarome neišsaugoję.
12. Spaudžiame čia ir panaikiname paskyrą suvisam vienu mygtuko spustelėjimu; atsijungiame nuo ****@inbox.lt el. pašto.

Tyčia neplanavau, bet dabar parašęs matau, kad savotiška 12 žingsnių programėlė išėjo. Štai koks sutapimas.

Kaip ten bebūtų, sveikinu ištrynus savo paskyrą! Pagaliau galėsit daugiau laiko skirti sportui, skaitymui, gėlių (arba vaikų) priežiūrai, ateitininkų tinklaraščio sekimui, senamadiškiems susitikimams (kai greta būdavo ir fiziniai žmonių kūnai, ne tik kompiuterio redukuota jų sąmonės forma) ir kitiems dalykams.

Paskutinis įrašas, skirtas būtent šiam puslapiui, buvo parašytas 2010 metų vasarą. Senokiai. Ir kažin ar artimiausiu metu atsiras šiam tinklaraščiui skirtų įrašų.

Bet.

Nuo šio mėnesio esu vienas iš autorių „Neliberaliai“ vardu pasivadinusiame bendrame ateitininkų tinklaraštyje. Kviečiu jį skaityti (aišku, galima ir prenumeruot RSS arba el. paštu).

Ten jau esu parašęs du įrašus:

1. Kodėl „Feisbukas“ lėtai nunyks?

2. Lietuviai, vagystės ir išvarginanti valios jėga

Parašysiu ir daugiau. Ir dažniau, nei parašydavau čionais.

Viliuosi, bus įdomu tiek rašyti, tiek skaityti.

Prieš porą metų Lietuvoje atlikto tyrimo metu etninius konfliktus kaip svarbią nacionalinę problemą išskyrė 17% Lietuvos gyventojų¹. Karšti šių metų įvykiai palieka mažai abejonių, jog šalyje atlikę analogišką tyrimą dabar, gautume kur kas didesnį skaičių.

Aukštų asmenų pareiškimai apie itin šaltą Lenkijos – Lietuvos santykių stovį, jaunųjų lietuvos lenkų paliekami „Lietuva – tai Lenkija!“ tipo užrašai ant suolų lietuviškose Vilniaus krašto mokyklose, skandalingi šovinistiniai lietuvos lenkų politinių lyderių pareiškimai – visa ta negalėjo praeiti be atgarsio. Tačiau, garsams tolstant ir virstant aidais, didžiai susirūpinusiems abiejų pusių intelektualams apsikeitus mandagiais pareiškimais, o žiniasklaidai pamažėle apleidžiant intensyviai kelis mėnesius artą Lietuvos ir Lenkijos santykių lauką (lietuviams amžinai įdomus tik krepšinis), turime savęs klausti: o kas šioje padangėje bus toliau?

Ateitis iš tiesų pakankamai ūkanota. Ir ne tik aprimusių Lenkijos – Lietuvos santykių ateitis, bet ir multikultūralizmo ir nacionalizmo ideologijų įtaka tarptautiniams santykiams Europoje. Abi šios idėjinės srovės pastaraisiais metais gavo gerą dozę kritikos iš ES šalių vadovų , tačiau kažkokie nauji, visuomenių organizavimui skirti mąstymo bei veiksmo rėmai nepasirodo.

O gyventi reikia. Lietuva ir Lenkija viena nuo kitos niekur nepabėgo – kaip buvo, taip ir liko gulėti viena šalia kitos. Tik dabar greičiausiai gulės atsukusios nugaras, bent jau kurį laiką. Vargu ar Lietuvai tokia apatija bus naudinga, bet juk kartais didesnė nauda ateina iš sugebėjimo pastovėti už save nei iš aklo pragmatizmo.

Šį kartą stovėti Lietuvai pavyko gerai (galbūt padėjo ir šalyje mažėjantis girtavimas :) ). Pademonstruotas tvirtas politinis ryžtas eiti iki galo su padėtį Vilniaus krašte taisysiančiomis švietimo įstatymo pataisomis, nenusileista ir ties principiniu lenkiškų pavardžių klausimu.

O jau atrodė, kad nenusileisti neišeis – milžiniškos lietuvos lenkų parašų rinkimo akcijos; visais frontais daromas tarptautinis spaudimas (nuo Lenkijos parlamento narių pasisakymų iki kreipimosi į JAV generalinę sekretorę H. Clinton), apeliuojant į mįslingus tarptautinius standartus ir mažumų teises; netgi grąsinimas parduoti lenkiškam kapitaliui šiuo metu priklausančią strateginės reikšmės naftos įmonę Mažeikiuose – ko tik nebūta paskutiniu metu.

Gerai, kad šiaudų ugnis trumpai dega – „PKN Orlen“ ketinimai parduoti „ORLEN Lietuva“ blėsta, ES Teisingumo Teismas priėmė Lietuvai palankią logišką išvadą dėl pavardžių rašymo dokumentuose, o buvęs Lenkijos ambasadorius mūsų šalyje savo tautiečiams primena, jog Lietuva yra vienintelė pasaulyje šalis (be Lenkijos, žinoma), kur galima gauti visų pakopų lenkišką išsilavinimą. Galiausiai mūsų kaimynų premjeras D. Tuskas taria, jog lenkai „turi suprasti lietuvius“.

Taigi lietuviai šį kartą atstovėjo. Audra slopsta. Bet ryškių pragiedrulių kol kas irgi nesimato. Dvišalių santykių orus valdyti sunku, tačiau mums vertėtų pabandyti – nesinori visą laiką vaikščioti su skėčiu. Pradėti reikėtų nuo pradžių: konfliktus ne įšaldyti (panašiai kaip dabar), bet aptikti priežastis ir jas panaikinti. O Lietuvos – Lenkijos reikalų padangę iš esmės visada temdo debesys, kurie susikuria mūsų bendros istorijos skirtingų interpretacijų kalnyne. Šturmuoti šias uolas nedrąsu (neaišku, ką ten gali rasti) ir nelengva (reikia susitarti dėl abiejų šalių bendrų pastangų), bet reikalinga, jei norime kurti bendrus planus be šnairavimo vieni į kitus iš padilbų, jei norime drauge saulėkaitoje suvalgyti ledų, vietoje šauksmų apie vis užsižiebiančias etnines nesantaikas.

***

1Pew Research Center duomenys

Žemiau įdėtas spaudos pranešimas apie 04.22 – 04.26 vykusią Moksleivių ateitininkų pavasario akademiją 2011.

***

Penktadienį neįprastoje vietoje – Rukloje, Jonavos r. prasideda keturių dienų Moksleivių ateitininkų pavasario akademija „Sukurta Lietuvoje“. Renginyje daugiau nei šimtas moksleivių ir jiems vadovaujančių studentų ieškos patriotiškumo esmės: diskutuos apie tautinį sąmoningumą, gilinsis į istoriją, susipažins su lietuvių pasiekimais kultūroje.

Moksleiviai patirs ir karišką programą. Šių metų pavasarį Ateitininkų federacija ir Krašto apsaugos ministerija pasirašė  bendradarbiavimo sutartį siekiant ugdyti pilietišką jaunimą. Šis susitarimas ryškiai atsispindės tradiciniame, jau daugiau nei 20 metų vykstančiame ateitininkų renginyje. Moksleivių akademijos dalyviai pirmą kartą susirinks Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje. Akademijoje visa diena bus skirta patyrimui, kas tai yra kario profesija, bei susipažinimui su Lietuvos kariuomene.

“Šiandienė visuomenė dažnai patriotiškumą laiko tik praeities reliktu, kuriam lemta išnykti. Mes matome poreikį su jaunimu apie tai kalbėti, šį reiškinį analizuoti. Dabartinių moksleivių ir studentų požiūris į lietuvybę, ištikimybę savo šaliai bus lemtingas Lietuvai ir jos ateičiai,” – teigia vienas iš Akademijos organizatorių studentas ateitininkas Martynas Pilkis.

Renginyje apie lietuvių pasiekimus kūryboje šnekės Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas režisierius Valentinas Masalskis, kompozitorius Giedrius Kuprevičius, skulptorius Liutauras Serapinas ir kiti. Apie rezistentų, Ateities sąjūdžio lyderių gyvenimus ir idėjas moksleiviams pasakos Mindaugas Julius Bloznelis, Vidmantas Valiušaitis. Algirdas Patackas bei Petras Plumpa paskaitose aptars krikščionybės bei lietuvių kultūros santykį.

Moksleiviai taip pat diskutuos su temą iš anksto nagrinėjusiais studentais, klausysis Vytauto V. Landsbergio koncerto, dalyvaus Lietuvos karių parengtoje programoje ir įdomiai leis laiką su draugais iš visos Lietuvos.

Po 4 kartus per metus moksleivių ateitininkų akademijos aktualiomis temomis vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose. Vyresniųjų klasių moksleiviai, norėdami patekti į šiuos renginius, rašo rašinius nurodyta tema ir dalyvauja atrankoje.

Pernai šimtmetį atšventusi Ateitininkų federacija yra seniausia Lietuvos jaunimo organizacija. Ateitininkai ugdo tautišką ir katalikišką jaunimą, pasiruošusį aktyviai įsijungti į religinę, visuomeninę, kultūrinę,  intelektualinę bei pilietinę veiklą. Organizacijos nariai vadovaujasi penkiais principais: katalikiškumu, šeimyniškumu, visuomeniškumu, inteligentiškumu bei tautiškumu.

Ateitininkai buvo tokios iškilios asmenybės kaip Juozas Lukša Daumantas, Julijonas Būtėnas, Mykolas Krupavičius, Vladas Jurgutis, Antanas Maceina, Stefanija Ladigienė, Pranas Dovydaitis, Stasys Šalkauskis ir daugelis kitų.

Šiek tiek apmaudu, kad neliko laiko rašyti čia, bet, kita vertus, daug svarbiau veikiausiai yra ne tai, ką pats parašai, o ką perskaitai kitų puikiai parašytą, ar išgirsti kitų teisingai pasakytą.

Žemiau įdedu skelbimą į vieną šio penktadienio renginį Seime, kur mąstymą judinančių dalykų bus galima pasiklausyti. Jei tik galit, nepraleiskit.

Forumas "Idėjos, vertybės, asmenybės Lietuvos ateičiai"

LR Seimas, Konstitucijos salė (Registruokitės iki gruodžio 2 d. el. paštu ailaur@lrs.lt arba telefonu 85 239 6631.)

2010 m. Gruodžio 3 j. · 11:00 – 15:00

• Ar žinote, kas išties svarbu šiuolaikiniam mąstančiam jaunimui?
• Ką jie laiko vertinga išsaugoti, pabrėžti ir aktualizuoti?
• Kokiomis vertybėmis vadovaujasi ir laiko svarbiomis jaunieji intelektualai?
• Kokias idėjas puoselėja ir siūlo jaunoji karta?

Maloniai Jus kviečiame į forumą, kuriame išgirsite atsakymus į iškeltus klausimus!

Forume kalbės:
Simas Čelutka apie bendruomenę
Laurynas Peluritis apie Antaną Maceiną
Sabina Karmazinaitė apie Vidurio Europą
Silvestras Polinauskas apie meilę
Vilius Bartninkas apie šlovę
Emilis Kazlauskas apie Europos tapatybę
Justina Juodišiūtė apie ugdymą
Algirdas Kazlauskas apie José Ortega y Gassetą
Pijus Krūminas apie sekuliarizaciją
Justas Šireika apie demokratiją
Maksim Ivanov apie kiną

Penktadienį prasideda penkias dienas truksianti Moksleivių ateitininkų rudens akademija „Atrask tiesą, griauk mitus!“ Tradiciniame renginyje Kaune per šimtą jaunų žmonių – moksleivių ir jiems vadovaujančių studentų – diskutuos religinio sąmoningumo klausimais, ugdys gebėjimus skleisti savo tikėjimą kasdienėje aplinkoje.

„Tokių akademijų tikslas: ugdyti paauglius religinėje srityje ir auginti juos kaip sąmoningus krikščionis katalikus, nebijančius klausimų, kuriais tikėjimo priešininkai mėgsta „prigriebti“ katalikus, mokančius į juos atsakyti, gebančius apaštalauti savo kasdienėje aplinkoje bei tą ir darančius“ – sako vienas iš Akademijos organizatorių studentas ateitininkas Martynas Pilkis.

Ateitininkų Dvasios Vadas Vysk. Gintaras Grušas Akademijoje kalbės tema „Mitas: Katekizmas – kunigų reikalas“. Vytautas Toleikis apžvelgs paplitusios nuomonės, kad krikščionybė – viena iš pagrindinių istorinių nusikaltimų priežasčių, pagrindus. Taip pat bus analizuojamas požiūris į krikščionybę – kaip liūdnųjų religiją, jos santykis su džiaugsmu. Vygantas Malinauskas su jaunimu diskutuos apie plačiai paplitusią Krikščionybės, kaip terapinės priemonės, traktuotę.

Dalyviai vakaro programose debatuodami ugdys savo kalbėjimo religiniais klausimais įgūdžius; dienomis bus analizuojama ir aptariama Krikščionybės istorijos traktuotė, suformuota Lietuvoje per 50 okupacijos metų, tačiau dažnai diegiama ir šiandien. Peržiūrėjus iliustruojančius animacinių filmų kadrus, kuriuose kalbama apie religiją, akademijos dalyviai diskutuos su savo vadovais aštriais religijos klausimais.

Moksleivių ateitininkų akademijos aktualiomis temomis vyksta 4 kartus per metus jau apie 20 metų vis kituose Lietuvos miestuose. Vyresniųjų klasių moksleiviai, kad patektų į akademijas, rašo rašinius iš anksto pateiktomis temomis.

Šiemet šimtmetį švenčianti Ateitininkų federacija yra seniausia Lietuvos jaunimo organizacija, kuri užsiima tautiško ir katalikiško jaunimo ugdymu. Moksleivių ateitininkų sąjunga vienija apie 1200 narių.

–––

O taip pat čia, čia, čia, čia ir t.t.

Mieli bičiuliai,

Šį ketvirtadienį (rugsėjo 2 d.) 16 val. Kauno istorinėje prezidentūroje (Vilniaus g. 33) vyks ateitininko Prof. Kęstučio Skrupskelio knygos „Ateities draugai.  Ateitininkų istorija (iki 1940 m.)“ pristatymas.

Knyga susilaukė puikių, jau spėjusių ją paskaityti, tiek jaunesnių, tiek vyresnių skaitytojų vertinimų. Taip pat knyga labai palankiai įvertinta istorikų profesionalų. O, anot kai kurių atsiliepimų, yra viena įdomiausių kada nors lietuviškai parašytų istorijos knygų.

Maloniai kviečiu ir raginu dalyvauti ateitininkus ir jų bičiulius.

Vygantas Malinauskas

(iš „Ateities“ konferencijos)

Visiems tuo metu ypatingai neužsiėmusiems kauniečiams rekomenduoju būti ten. Pats vasaros gale nusipirkau šią knygą, dabar ji laukia rudens, kai atsiras šiek tiek laiko jai perskaityti. Jau skaičiau kelias ištraukas. Nekantrauju suskaityti nuo viršelio iki viršelio.

Beje, iš autoriaus po XVI-ojo Ateitininkų federacijos kongreso (įvykusio beveik prieš mėnesį) paėmiau interviu. Siūlau pažiūrėti, yra įdomių dalykų:

Jau tuoj prasidės Pasaulio krepšinio čempionatas. Jame žais ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. Pusė (6/12) tos rinktinės žaidėjų yra iš Kauno.

Pastaroji aikštelė labai arti M. Kalniečio (turbūt buvusių) namų.

Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad Kaune yra daugybė gražiai sutvarkytų krepšinio aikštelių. Miniu.

Bet gal talentai geriausiai auga gyvendami pusbadžiu?

2009 ir 2010 metų nuotraukos

Tinklaraštis yra tam, kad į jį būtų rašoma, o veikiausiai ir kartais čia užsukantys žmonės norėtų ką nors paskaityti, bet ši vasara tokia, jog surasti laiko čia parašyti yra dar sunkiau nei mokslo metų mėnesiais. Džiaugiuos tuo, žinoma. Viskas skrieja, o įdomiems dalykams galo kol kas nematyti.

Vienas iš įsimintiniausių epizodų – Jaunųjų ateitininkų sąjungos stovykla Berčiūnuose, kurioje buvau vadovų komandos narys. Naujausiame „Ateities“ žurnalo numeryje (2010 m. Nr.6) galite rasti mano straipsnelį apie tai, kaip paruošiami tos stovyklos savanoriai vadovai.

Štai pora ištraukų:

<…> Tokie kursai organizuojami kasmet nuo pat pirmosios stovyklos 1991 metais, ir, pradžioje daugiausiai naudoti gerosios patirties iš Šiaurės Amerikos ateitininkų perėmimui, dabar patys (kartu su vadovams siūlomais seminarais bei rekolekcijomis) tapo galingai veikiančia gerų vadovų auginimo mašina.

<…> Ateitininkų veiklose visada daug kas priklausė ir tebepriklauso (ypač turint galvoje Lietuvoje įsivyraujančią nuolatinę autoritetų stoką) nuo tų žmonių, kurie imasi vadovauti, todėl smagu, jog patyrę vadovai nemeta visko ir, tikėdami ateitininkų idėjomis bei patys smagiai leisdami laiką (tai nėra blogai, kaip galbūt gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – esą stovyklos vadovai turėtų dėl darbo būti labai pavargę ir nervingi, o jei taip nėra, reiškia į atsakingą darbą žiūrima lengvabūdiškai, nededama pakankamai pastangų. Organizacijoje turi būti gera visiems.), ugdo vaikus bei kursuose, stovyklose perduoda patirtį dar ne tiek daug mačiusiems vadovams, kurie, beje, dažnai anksčiau kažkada patys buvo Berčiūnų stovyklos vaikai, turėję gerus vadovus… <…>

Yra tame žurnale ir kitų, kur kas dėmesio vertesnių straipsnių. Pavyzdžiui, perspausdintas 1930 metais „Ateities“ žurnale išspausdintas filosofo Antano Maceinos straipsnis apie toleranciją bei visuomeniškumą moksleivių tarpe. Ištrauka:

Negalima tylėti ir leisti visokioms idėjoms netrukdomai plisti. Ne! Tai bus ne tolerancija, tik ištižimas. Reikia pastoti kelią klaidingoms pažiūroms, reik pasipriešinti idėjoms, nesutinkančioms su mūsų principais, bet visa tai reik daryti atskirai nuo konkrečių asmenų. Negalima nekęsti žmogaus dėl to, kad jo pažiūros kitokios negu mano. Bet galima kovoti su jo pažiūromis – ir net reikia kovoti, jei jos griauna mūsų pasaulėžiūrą. Štai kame yra tolerancijos esmė. Gerbti asmenis, kovoti su priešingomis idėjomis! Visos kitos mums peršamos „tolerancijos“ yra tik noras mus užmigdyti.

Antanas Maceina, „Ateitis“, 1930 m., Nr.11

O aš galvojau, jog tolerancijos tematika įsivyravo tik paskutiniame dešimtmetyje. Pasirodo, sukas viešajame gyvenime jau kur kas seniau.

Žurnale taip pat rasite ir puikiai parašytą ketvirtąjį Andriaus Navicko laišką plaukiantiems prieš srovę (pirmas laiškas, antras laiškas, trečias laiškas). Šalia ten esančių samprotavimų, ką reiškia būti krikščionimi, pateikta krikščioniško gyvenimo programa pagal šventą Augustiną. Negaliu nepasidalinti.

Nerimstančius drausminti, mažadvasius guosti, silpnuosius palaikyti, prieštaraujantiems atsakyti, kėslaujančių sergėtis, nemokytus mokyti, tingiuosius akinti, besivaidijančius tramdyti, išdidžiuosius subarti, nusiminusius drąsinti, susipykusius taikinti, vargšams padėti, engiamuosius laisvinti, geruosius girti, bloguosius pakęsti ir – svarbiausia – visus mylėti.

šv. Augustinas

Yra ir daugiau gerų straipsnių. Vyganto Malinausko pamąstymai apie Ateitininkijos ateitį, kun. Arvydo Žygo mintys apie Ateities sąjūdžio prasmę, kt.

Žurnalo pardavimo vietų sąrašas yra čia.